Adoleshentėt

Nuk jeni tė mirėpritur nėse nuk jeni apo nuk ndjeheni njė adoleshent nė shpirt!
 
PortaliForumiPytėsoriKėrkoLista e AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuIdentifikohu
Identifikohu
Identifikimi:
Fjalėkalimi:
Mė Identifiko Automatikisht: 
:: Harrova fjalkalimin
Tema Fundit
» A ka njerez ?
Sun May 12, 2013 12:24 pm nga Amadeus

» pallati 176 versioni +18 (dirty) :-)
Sat Mar 30, 2013 1:23 am nga Amadeus

» Sygjerimet tuaja
Sat Mar 30, 2013 1:17 am nga Amadeus

» AME PRANONI EDHE MUE NE MESIN E KSAJ SHOQERIJE
Sat Mar 30, 2013 1:14 am nga Amadeus

» Prezantohuni
Sat Mar 30, 2013 12:59 am nga Amadeus

» Pershendesni antaret qe keni perzemer
Wed Oct 24, 2012 10:48 pm nga ani

» Antari Siper
Fri Sep 14, 2012 3:27 pm nga H_boy354

» Besoni ne Zot ?!
Mon Jun 11, 2012 11:56 am nga Big_Boss

» Kenga qe po degjoni me shum kohet e fundit
Mon Jun 11, 2012 11:51 am nga Big_Boss

Facebook Page
Photobucket
Me pas sygjeroja dhe miqve;)
Sondazh
cfare preferoni te pini me shpesh?
cigare
17%
 17% [ 6 ]
birre
29%
 29% [ 10 ]
pije te ftohta (sheno cfare)
31%
 31% [ 11 ]
pije te nxehta (sheno cfare)
23%
 23% [ 8 ]
Totali i votave : 35
Kėrko
 
 

Display results as :
 
Rechercher Advanced Search
Top posters
Lacuna_Coil
 
hot_spicy
 
Darkangel
 
angel boy
 
vdekja_eshte_mundesia
 
Child In Time
 
Blue Paradise
 
Child Of Darkness
 
rapper_girl
 
Mars
 
Keywords
lumturi keni poezi antari besh lojra mire foto eshte jeta puthje dashurie Vetmia shprehje bukur fate jeten adoleshentet ANTARET mbreteria kasandra fotot histori thenie adoleshenca cfare
July 2014
MonTueWedThuFriSatSun
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
CalendarCalendar
Stafi
Administratore: Child Of Darkness, Lacuna_Coil
Moderatore: Child In Time

S.O.F 2008-2009
©
Share | 
 

 Biologjia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:49 pm

Nga bota e gjalle un po ju tregoj:

KRIMBAT E SHTYPUR
• Krimbat e shtypur jane kafshe 3 shtresore te pasegmentuara me simetri dyanesore.
• Nuk kane zgaver trupore (acelomote), por hapesira mes ektodermes dhe endodermes permbushet me parenkima.
• Sistemi nervor eshte ne pjesen e perparme dhe perbehet nga nje rrjet shume i thjeshte nervor dhe ganglienet (grumbuj qelizash nervore qe pergjigjen per funksione te caktuara).
• Sistemi eksretues perbehet nga sistemi paraeksretuese i ekskretimit qe perbehet nga gypa te degezuar qe perfundojne ne qeliza ne forme flake.
• Krimbat e shtypur permbajne gojez, por nuk kane vrime anale. Sistemi riprodhues eshte dyseksual. Jane forma ujore me trup te bute, te shtypur ne forme gjetheje qe notojne te lira. Por ka edhe forma endoparazitore dhe ekzoparazitore.
• Krimbat parazital kane forme te shtypur qe sherben per te rritur siperfaqen thithese qe thith ushqimet e tretura me pare nga “strehuesi”.
• Forma e shtypur sherben per tu vendosur ne menyre te puthitshme perballe veshjeve te zorreve qe te mos largohen nga zorra ku ajo ushqehet.
• Pjesa e kokes ka disa grimca per tu kapur ne muret e zorres.
• Frymeshkembimi eshte anaerob (pa nevoje te oksigjenit).
• Ngjyra eshte e bardhe ne krem ose e verdhe e zbehte sepse nuk nevojitet maskimi per shkak te jetes parazitare.
• Veshja e trashe qe i mbulon quhet kutikula.
• Verehet evolucion regresiv.
• Mungon aparati tretes dhe ka strukture muskulore pak te zhvilluar dhe sistem nervor pak te zhvilluar.
• Jane hermafrobite, vetpllenues, sepse ēlirimi i gameteve te lira ne zorre do te shkaktonte shkaterrimin e tyre nga lengjet tretese te zorres.
• Te gjitha kafshet parazitare prodhojne shume veze dhe spermatozoide pasi shumica e zigotave do te vdisnin gjate rruges per te gjetur “strehues” te ri.
• Embrioni mbulohet nga nje levozhge e forte per te mbijetuar ndaj ekstremeve te temperatures dhe pH.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:50 pm

Prokariotėt dhe eukariotėt
“Bakteret e vėrteta” (ku pėrfshihen tė gjitha bakteret qė infektojnė njeriun) janė anėtarė tė tė njejtės mbretėri tė gjallesave - eubacteria, bacteria. Njė grup tjetėr mikroorganizmash qė shpesh hasen nė mjedise ekstreme jetėsore formojnė mbretėrinė tjetėr - archaebacteria, Archaea. Nė aspektin morfologjik, tė dy mbretėritė e kėtyre mikroorganizmave kanė ngjashmėri mes vete( sidomos kur iu mungon bėrthama), prandaj ato sė bashku grupohen si prokariotė. Megjithatė, ato kanė dallime tė dukshme nė aspektin biokimik. Shumica e archaea jetojnė nė mjedise tipike, siē janė burimet e nxehta sulfurike, ku mbretėron temperaturė mbi 80 ŗC dhe pH=2. Kėto mikroorganizma quhen termoacidofile. Tė tjerat jetojnė nė mjedise qė pėrmbajnė metan (metanogjenet) ose pėrqėndrime tė larta tė kripės (halofilet ekstreme).

Archaea

Bazuar nė ngjashmėritė e sekuencave tė ADN-sė, del se arkaeat dhe ekuariotet janė ndarė nga eubakteret para se tė ndahen nga njėra tjetra (figura 1a). Nga vėshtrimi biokimik, arkaeat nė shumė aspekte janė mė tė ngjashme me eukariotet sesa eubakteret. P.sh., ARN polimeraza e arkaeave nė aspektin e numrit tė nėnnjėsive ėshtė poaq komplekse sikurse polimerazat e bėrthamės sė eukarioteve. Njėkohėsisht, pėrbrenda disa nėnnjėsive eukariote ekziston njė homologji e konsiderueshme e aminoacideve. Po ashtu, te arkaeat gjeni promotor i strukturės ėshtė mė shumė i ngjashėm me atė tė eukarioteve sesa eubaktereve. Sikurse eubakteret, edhe arkaeat kanė operone, tė cilat i pėrshkruajnė tek ARNi policistronike. Ngjashmėri ekzistojnė edhe nė faktorėt e sintezės sė proteinave tė arkaeave dhe eukarioteve, duke sugjeruar pėr njė mekanizėm tė pėrbashkėt tė sintezės sė proteinave. Njėsia 16S e ARNr te eubakteret dhe arkaeat dallon dukshėm nė sekuencė.
Eubakteret ( me pėrjashtim tė gjinive Mycoplasma dhe Chlamydia) posedojnė peptodoglikan (sinonimet: mureinė, mukopeptid, skeleti i murit qelizor). Peptidoglikani pėrmban njė sheqer unikat, acid muramik, qė nuk gjindet tjetėrkund nė natyrė. Archaebacteret pėrmbajnė pseudomureinė qė dallon strukturalisht me mureinėn e eubaktereve.

Pėr tė shprehur ngjashmėritė ndėrmjet archaeae dhe eukarioteve, nė tė kaluarėn ėshtė pėrdorur termi archaebacteria. Sot, tė gjitha format tjera qelizore tė jetės (pėrfshirė bimėt, kafshėt dhe fungjet) pėrmblidhen me njė emėr-eukariotė.

Anėtarėt e Archaea nuk janė patogjenė pėr njerėz dhe nuk do tė diskutohen mė tej.










Ngjashmėritė ndėrmjet Archaea dhe Eukarioteve
Eubakteret Archaea Eukariotet
Bėrthama Jo Jo Po: mbėshtjellė me membranė
Nukleosomet/histonet Jo Po Po
Operonet/ ARNm policistronike Po Po Jo
Intronet Jo Jo Po
Proteinat lidhėse TATA Jo Po Po
Organelet Jo Jo Po: mitokondriet, lizosomet, retikulumi endoplazmik etj.
Kromosomet Njė zingjiror Njė zingjiror Mė shumė se njė
ARN polimeraza Njė (e thjeshtė) Mė shumė se njė (komplekse) Mė shumė se njė (komplekse)
Amino acidi proteinė inicues N-formyl metionina Metionina Metionina
Sinteza e proteinave ndjeshmėria ndaj toksinės difterike Nuk janė tė ndieshme Tė ndjeshėm Tė ndjeshėm
Peptidoglikani Po Jo Jo
Sinteza e proteinave Faktorėt inicues
Proteinat ribosomale
Faktorėt e elongimit
tek Archaea janė mė tė ngjashėm me ato tė eukarioteve sesa eubakteret









Dallimet ndėrmjet prokarioteve dhe eukarioteve
Qeliza prokariote, pėr dallim prej asaj eukariote nuk ėshtė e fragmentuar. Ajo nuk ka membranė bėrthamore, mitokondrie, retikulum endoplazmatik, trupin e Golgjit, fagosome dhe lizosome (Figurat 1b, 2 dhe 3). Prokariotet, nė pėrgjithėsi kanė vetėm njė kromozom cirkular. Pasi qė nuk kanė membranė bėrthamore, kromosomi ėshtė i lidhur nė njė vend specifik tė membranės qelizore- nė mezosome. Ribosomet e prokarioteve janė 70S ( S- njėsia e Svedbergut, njė vlerė e madhėsisė), kurse ribosomet e eukarioteve janė mė tė mėdha (80S). Nėnnjėsitė ribosomale tė prokarioteve janė 30S dhe 50S ( te eukariotet janė mė tė mėdha). Ribosomet 30S kanė ARN 16S, kurse ribosomet 50S pėrmbajnė ARN 23S dhe 5S. Te eukariotet, ARN ribosomal ėshtė mė i madh (ARNr 18S ndaj 16S). Membranat bakterore, nė pėrgjithėsi nuk pėrmbajnė sterole (p.sh.kolesterol).

STRUKTURA BAKTERORE
Edhepse nuk janė kompekse sikur eukariotet, te prokariotet mund tė definohen disa struktura pėrbėrėse eubakterore. Kėto struktura nuk i posedojnė tė gjitha bakteret.
Plazmidet
Janė segmente tė ADN-sė qė ndodhen jashtė kromozomeve, tė pranishme nė shumė kopje dhe shpesh kodojnė faktorėt e patogjenezės dhe ato tė rezistencės antimikrobike. Disa forma, po ashtu janė tė pėrfshira nė shumėzimin e baktereve.
Mbėshtjellėsi qelizor
Bakteret mund tė ndahen nė dy grupe duke u bazuar nė ngjyrosjen sipas Gramit. Bakteret Gram pozitive e mbajnė ngjyrėn e kristal violetit pas shpėrlarjes me ujė, kurse ato Gram negative nuk e mbajnė atė pas shpėrlarjes. Tė gjitha bakteret kanė membranė qelizore nė tė cilėn bėhet fosforilimi oksidativ (pasi qė nuk kanė mitokondrie). Jashtė membranės qelizore ndodhet muri qelizor, qė pėrbėn njė formacion rigjid dhe e mbron qelizėn nga liza osmotike. Bakteret gram pozitive kanė mur qelizor shumė mė tė trashė sesa ato Gram negative. Bakteret Gram negative kanė edhe njė membranė tė jashtme shtesė. Membrana e jashtme ėshtė bariera kryesore e permeabilitetit te bakteret Gram negative. Hapėsira ndėrmjet membranės sė jashtme dhe asaj tė brendshme quhet hapėsira periplazmike. Bakteret Gram negative i deponojnė enzimet e tyre zbėrthyese nė hapėsirėn periplazmike. Bakteret Gram pozitive nuk kanė hapėsirė periplazmike; ato sekretojnė ekzoenzime dhe bėjnė digjestimin jashtėqelizor. Digjestimi ėshtė i nevojshėm, pasi qė molekulat e mėdha nuk mund tė kalojnė rregullisht nėpėr membranėn e jashtme (nėse ėshtė prezente) ose nėpėr membranėn qelizore.

Bakteret pa mur qelizor
Nėse bakteret trajtohen me 1) enzime qė shkaktojnė lizė tė murit qelizor ose 2) me antibiotikė qė interferojnė me biosintezėn e peptidoglikanit, atėherė shpesh mund tė krijohen baktere pa mur qelizor. Zakonisht kėto trajtime rezultojnė nė krijimin e mikroorganizmave tė paqėndrueshėm. Bakteret pa mur qelizor qė nuk mund tė shumėzohen quhen sferoplaste (nėse kanė membranė tė jashtme) ose proptoplaste (nėse nuk ėshtė prezente membrana e jashtme). Nganjėherė kėto baktere mund edhe tė shumėzohen (format L).


Flagjela
Disa lloje bakteresh janė tė lėvizshme dhe kanė organele tė lėvizjes – flagjela . Ato janė tė afta ta shijojnė mjedisin e tyre jetėsor dhe tė pėrgjigjen ndaj substancave kimike ushqyese ose materieve helmuese duke lėvizur drejt tyre apo larg nga to (kemotaksa). Flagjelat janė tė fiksuara nė membranėn qelizore, zgjaten nėpėr mbėshtjellės qelizor dhe shtrihen si varg i gjatė. Flagjela pėrbėhet nga njė numėr proteinash, pėrfshirė edhe flagjelinėn. Ato e lėvizin qelizėn pėrmes rrotacionit me lėvizje sikur helikė. Filamentet aksiale te spiroketat kanė funksion tė ngjashėm sikurse flagjelet. Proteinat lidhėse nė hapėsirėn periplazmike ose membranėn qelizore i lidhin burimet e ushqimit (siē janė sheqernat dhe aminoacidet) duke shkaktuar metilimin e proteinave tė tjera tė membranės qelizore tė cilat ndikojnė nė lėvizjen e qelizės me flagjela. Permeazat janė proteina qė pastaj i transportojnė kėto ushqime nėpėr membranėn qelizore. Energjia dhe burimet e karbonit mund tė deponohen sipas nevojės nė “granulat deponuese” tė citoplazmės qė pėrmbajnė glikogjen, polihidroksibutirat ose polifosfate.

Piliet (sinonim: fimbriet)
Llojet e pilieve dallohen mes shtameve tė ndryshme bakterore. Ato janė projeksione qelizore nė formė tė fijeve tė flokut. Disa janė tė pėrfshira nė konjugimin seksual dhe tė tjerat mundėsojnė ngjitjen nė sipėrfaqet epiteliale tė strehuesit gjatė procesit infektiv.

Kapsulat dhe shtresat jargėzuese
Kėto janė struktura qė e rrethojnė nga jashtė membranėn qelizore. Nėse janė qartė tė definuara atėherė quhen kapsula, e nėse jo - emėrtohen si shtresė jargėzuese apo glikokaliks. Ato zakonisht pėrbėhen nga polisakaridet. Mirėpo, te disa bacile ato janė tė pėrbėra nga polipeptidet (acidi poliglutaminik). Ato nuk kanė rol qenėsor nė jetesėn e qelizės dhe brenda tė njejtit lloj, disa shtame mund tė prodhojnė kapsulė, kurse tė tjerat jo. Kapsulat e baktereve patogjene i pengojnė fagocitet gjatė gėlltitjes dhe shkatėrrimit tė baktereve. Kapsulat shpesh humbin gjatė kultivimit in vitro.

Endosporet (sporet)
Janė forma tė fjetura tė qelizės bakterore qė prodhohen nga disa lloje bakteresh gjatė kushteve tė pavolitshme jetėsore; forma aktive e rritur e qelizės quhet formė vegjetative. Sporet janė rezistente ndaj shumė kushteve tė pavolitshme (pėrfshirė temperaturat e larta dhe tretėsit organikė). Citoplazma e sporeve ėshtė e dehidruar dhe pėrmban kalcium dipikolinat (acidi dipikolinik- figura Cool, qė ėshtė pėrgjegjės pėr rezistencėn e spores ndaj nxehtėsisė. Sporet mė sė shpeshti hasen te gjinitė Bacillus dhe Clostridium.


PERGATITI
Arbėr TĖRVOLI
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:50 pm

Artoropodet = Kembenyjetuarit (Jorruazore)

• Shfaqen per here te pare gjymtyret e vertete.(Mbi 1 milion specie te tilla)
• Qarkullimi i gjakut eshte i hapur.
• Gjaku eshte pa ngjyre ose i kalter.(Pigmenti qe e bent e tille gjakun quhet HEMOCIANINA)
• Temperatura e trupit e paqendrueshme.
• Zemra eshte e vendosur ne pjesen shpinore.
• Habitati (vendbanimi) eshte kazmopolit (te kudondodhur).
• Skeleti i jashtem: ekzoskelet (demoskelet, kitine, polisakarid i azotuar).
• Trupi perbehet nga: koka, kraharori dhe barku.
• Tek merimangat dhe gaforret trupi eshte i ndare ne: kokekraharor dhe bark.
• Tek karkaleci trupi eshte i ndare ne: koke, kraharor dhe bark.
• Artoropodet qe jetojne ne ajer marrin fryme me skerfyell (trake).
• Artoropodet qe jetojne ne uje marrin fryme me veleza (bronshit).
• Partagjeneza eshte zhvillimi i nje individi nga nje veze.

Insektet

• Trupi eshte i ndare ne koke – gjoks – bark.
• Koka ka 6 segmente dhe nje ēift antenash.
• Kane ēifte me sy te perbere dhe sy te thjeshte.
• Kane 3 ēifte me nofulla.
• Kraharori ndahet ne 3 segmente, ku ēdonjeri poshte ka nga 1 ēift gjymtyresh.
• Tek segmenti i 2 dhe i 3 i kraharorit nga siper dalin 2 ēifte flatrash.(Flatraforte dhe flatraholle).
• Barku i tyre ka 11 segmente.
• Poret gjinore i kane tek pjesa barkore.
• Zhvillimi embrional behet me metamorfoze. Qe dmth. Nga nje veze del nje larve qe quhet nimfa, pastaj nje krimb e ne fund nje flutur.
• Frymemarrja kryhet me trake.

Merimangat

• Trupi i tyre eshte i ndertuar ne kokegjoks – barku.
• Kokekraharori eshte i ndare ne 6 segmente por pa antenna.
• Kane sy te thjeshte (8 deri ne 5 sy).
• Nuk ka nofulla te verteta. Ka grepa helmues qe prodhojne nje helm qe sherben per te paralizuar prene e tyre.
• Tek merimangat ne pjesen barkore ka 13 segmente.
• Tek kraharori i merimagave dalin nga nje ēif gjymtyresh nga segmenti i 4 deri tek i 6 te cilet mbarojne me kthetra te cilat sherbejne per te levizur dhe per te endur rrjeten.
• Poret gjinore jane tek pjesa barkore.
• Kanali tretes eshte i perdreshur me specializim te larte per te tretur pjeset e but ate insektit.
• Nuk ka forme larvore.
• Frymemarrja kryhet me trake(mushkeri), por edhe me veleza

Gaforret

• Trupi i tyre eshte i ndare ne kokegjoks – barku.
• Kokekraharori eshte i ndare ne 6 segmente edhe ka 2 ēifte antenash.
• Kane ēifte sysh te perbere.
• Te pakten 3 ēifte me nofulla dhe gjymtyret e para jane kembenofulla, te zhvilluara dhe mbarojne me masha.
• Pjesa barkore eshte e ndare ne 11 segmente.
• Kanalin tretes e kane te drejte.
• Forma larvore qe kane quhet nauplius.
• Poret gjinore jane tek pjesa barkore.
• Frymemarrja kryhet me veleza.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:51 pm

O ca te bo viti i par....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
play_boy
Adoleshent energjik
Adoleshent energjik


Male
Numri i postimeve: 2748
Mosha: 21
Vendndodhja: DURRES
Piket: -33
Data e regjistrimit: 12/09/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:51 pm

o shoku hajde te shkolla ime per profesor hahahahahaha
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:51 pm

po mo.... me jep rrogen se erdha :d
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
dead angel
Adoleshent energjik
Adoleshent energjik


Female
Numri i postimeve: 1985
Mosha: 21
Vendndodhja: ne hene
Hobi: muzika
Koha e lire: ngjoj muzik
Piket: 63
Data e regjistrimit: 18/08/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:52 pm

dhe kjo me pelq
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:52 pm

Un kam 1 lend qe quhet SHKENC dhe permban Biologjin...Fiziken...dhe Kimine...me then te drejten se di ca i bie biologji fizik e kimi vec e vec
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:53 pm

pse me ku rri ti?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:53 pm

Angli =)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
dead angel
Adoleshent energjik
Adoleshent energjik


Female
Numri i postimeve: 1985
Mosha: 21
Vendndodhja: ne hene
Hobi: muzika
Koha e lire: ngjoj muzik
Piket: 63
Data e regjistrimit: 18/08/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:54 pm

ajo rri kudo
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:56 pm

uuuuu.... angliiiiiiiiii Ndeshkim ihihih sa fkisim kjo pamja... ....... ...... meqe ra fjala ky ndeshkimi ska te bej me ty... Razz
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 4:56 pm

i know i m a little wirdell Razz
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 5:00 pm

haha yeap ur so weirdddddddddddddddd
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Realkatil
Adoleshent progresiv
Adoleshent progresiv


Male
Numri i postimeve: 190
Mosha: 22
Vendndodhja: Aty ku mdo mu raki
Hobi: msn
Koha e lire: msn
Piket: 3
Data e regjistrimit: 01/10/2008

MesazhTitulli: Re: Biologjia   Mon Oct 13, 2008 5:00 pm

he me se qetesohem mo u bo merak lol
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.servisofti.tk
 

Biologjia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 4Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Adoleshentėt ::  ::  :: -